Sapnai

Vakar darbe jaučiau didelį spaudimą ir neteisybę iš vadovo pusės, tačiau nutylėjau, nusišypsojau ir neparodžiau savo tikrojo nepasitenkinimo, kad išvengčiau konflikto. Grįžęs namo jaučiausi emociškai išsekęs ir tuščias, bet bandžiau tai ignoruoti – tiesiog mechaniškai žiūrėjau televizorių ir stengiausi apie tai negalvoti prieš užmigdamas.

Aš esu savo vaikystės namų rūsyje. Čia labai tamsu, drėgna, ore tvyro senų daiktų ir dulkių kvapas. Staiga iš gilaus rūsio kampo šešėlio išnyra ir link manęs pradeda eiti aukštas, nepažįstamas vyras, apsisiautęs juodu apsiaustu. Mane suparalyžiuoja didžiulė, stingdanti baimė – noriu bėgti, rėkti, bet kojos tarsi įaugusios į žemę, o balsas užstrigęs gerklėje.

Vyras prieina visiškai arti. Jis nieko nesako, jo veidas ramus ir rimtas. Jis lėtai tiesia man didelę, seną, dulkėtą knygą odiniais viršeliais. Tą akimirką, kai mano ranka prisiliečia prie viršelio, stingdanti baimė akimirksniu išgaruoja. Ją pakeičia gilus emocinis palengvėjimas ir didžiulis, degantis smalsumas. Sapnas staiga nutrūksta.

Emocija sapne. Pradžioje išgyvenama paralyžiuojanti baimė ir bejėgiškumas, tačiau susitikimo metu įvyksta virsmas į absoliučią ramybę, emocinį išsilaisvinimą ir gilų smalsumą.

Ryšys su kasdienybe. Dieną aš elgiausi vienpusiškai: buvau „mandagus“, slopinau savo pyktį ir apsimečiau, kad viskas gerai. Pasąmonė sapne mane privertė tiesiogiai susidurti su tuo, ko labiausiai bijau (autoriteto figūra, konfliktu), ir parodė, kad peržengus baimę ten slepiasi ramybė bei vertinga dovana.

„Mano baimė prieš išorinius autoritetus (vadovą) blokuoja mano paties vidinę išmintį ir jėgą. Nusileisdamas į savo rūsį (atsisukdamas į savo baimes ir Šešėlį), aš atrandu savo tikrąjį vidinį autoritetą (knygą), kurį privalau integruoti ir pradėti naudoti kasdienybėje.“

Psichologinis veiksmas. Šiandien per pietų pertrauką neignoruosiu savo jausmų dėl vakarykščio konflikto. Atsisėsiu ir ant lapo aiškiai, konstruktyviai išrašysiu argumentus, kuriuos norėjau, bet pabijojau išsakyti vadovui (tai mano „senosios knygos“ išpakavimas).

Simbolinis veiksmas. Savo darbo kalendoriaus kampe nupiešiu paprastą senos knygos kontūrą. Šis mažas vizualinis inkaras dienos metu man primins apie rūsyje esančio vyro ramų užtikrintumą, kai man vėl norėsis pasiduoti išorinei įtakai.